E Premte, 23 Shkurt 2024
Strasburg - Mbledhja e Shoqatės sė Shkollave tė Studimeve Politike tė Kėshillit tė Evropės (ASPS), nė prag tė dy vjetorit tė nisjes sė pushtimit tė Ukrainės nga Rusia, shprehu zemėrim pėr vdekjen e liderit tė opozitės ruse Alexei Navalny, i cili po mbahej padrejtėsisht. nė burg pėr akuza false tė motivuara politikisht.
ASPS, e cila grupon drejtuesit e Shkollave dhe akademikė nga Evropa, Afrika dhe Azia Qendrore i bėri thirrje Rusisė qė tė lejojė njė hetim ndėrkombėtar tė pavarur pėr vdekjen "e papritur" tė Navalny.
Nėnvizohet se Gjykata Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut (GJEDNJ) e ka dėnuar Rusinė pėr dėshtimin nė kryerjen e njė hetimi tė duhur gjyqėsor mbi akuzat se nė vitin 2020 Navalny u helmua pėr arsye politike.
Navalny, njė nga figurat e vetme qė mund tė mobilizonte protesta nė tė gjithė Rusinė, i bashkohet listės sė gjatė tė viktimave tė tjera tė represionit vrastar tė Putinit, duke pėrfshirė Anna Politkovskaya, Alexander Litvinenko, Boris Berezovsky, Boris Nemtsov, Sergei Skripal dhe shumė tė tjerė.
Presidenti i turpėruar Vladimir Putin, kundėr tė cilit Gjykata Penale Ndėrkombėtare ka lėshuar njė urdhėr-arresti pėr dėbimin e fėmijėve ukrainas, ėshtė qartėsisht, drejtpėrdrejt ose tėrthorazi, pėrgjegjės pėr vdekjen e Navalny-t, meqenėse ndjekėsit e tij kanė pėrndjekur, torturuar dhe madje helmuar kundėrshtarin e tij tė ashpėr pėr vite me radhė.
Ashtu si pushtimi barbar i Putinit nė Ukrainė, vdekja e Navalny nė paraburgim demonstroi krizėn gjithnjė e mė tė thelluar tė tė drejtave tė njeriut nė Rusi dhe pėrbuzjen e Kremlinit pėr vlerat evropiane dhe shpėrfilljen totale tė tij pėr njė sėrė vendimesh tė GJEDNJ nė favor tė Navalny.
Shoqata me seli nė Strasburg bėri thirrje pėr lirimin e tė gjithė tė burgosurve politikė, pėrfshirė ata qė mbaheshin nė nderim tė Alexei Navalny dhe pėrsėriti se autoritetet ruse duhet tė mbajnė pėrgjegjėsi pėr vdekjen e tij.
Nė pėrfundim, ASPS tha se vdekja e Navalny dhe dėshira e Putinit pėr tė shtypur aktivistėt e tė drejtave tė njeriut dhe pėr tė ērrėnjosur tė gjithė zėrat kritikė duhet tė jetė njė thirrje zgjimi pėr kėdo qė dyshon pėr natyrėn brutale tė diktaturės ruse ose nevojėn pėr tė mbėshtetur Ukrainėn nė luftėn e saj kundėr njė armiku tė pamėshirshėm dhe liderit tė saj megalloman tė pafytyrė.