Starton Shkolla pėr Mbrojtjen e Konsumatorit dhe Integrimin Europian

E Premte, 11 Shkurt 2022

Nė datat 11-12 shkurt 2022 u zhvillua Moduli 1 i Shkollės pėr Mbrojtjen e Konsumatorit dhe Integrimin Europian, komponent i projektit “Nga Informimi te Veprimi – Fuqizimi i Organizatave mbi Mbrojtjen e Konsumatorit” qė po zbatohet nga Lėvizja Europiane nė Shqipėri nė bashkėpunim mė Akademinė e Studimeve Politike dhe Qendrėn Alert, me mbėshtetjen financiare tė Bashkimit Europian nė kuadėr tė fondeve IPA 2017.

Nė Modulin 1i zhvilluar fizikisht nė Tiranė,  morėn pjesė rreth 20 pjesėmarrės tė Shkollės. Dy sesionet e para tė zhvilluara tė premten 11 shkurt kishin si lektore Ersida Telitin, Drejtore Ekzekutive e Qendrės “Kosumatori shqiptar”.

Nė sesionin e parė ajo  u fokusua nė tre shtylla kryesore: evoluimi i konceptit tė mbrojtjes sė konsumatorit, praktikat europiane pėr mbrojtjen e konsumatorit dhe tė drejtat e konsumatorit nė Shqipėri. Nė retrospektivė, pėrsa i pėrket historikut tė zhvillimit tė mbrojtjes sė konsumatorit, Teliti solli nė vėmendje disa nga tentativat e para tė bėra nė kėtė aspekt. Mė pas, ajo shtjelloi faktorėt qė ēuan nė formalizmin dhe zhvillimin e kėsaj fushe siē ishte konkurrenca e pandershme dhe fokusi te sasia e prodhimit duke anashkaluar cilėsinė, duke dėmtuar konsumtatorin. Pėr tė siguruar njė mbrojtje efektive tė konsumatorit duhet njė  kuadėr ligjor dhe institucional i plotė dhe fuqishėm, ndjekur nga promovimi i informimit dhe tė drejtave tė konsumatorit dhe forcimi i bashkėpunimit mes shteteve dhe instrumenteve ndėrkombėtare. Kėshtu, pėrsa i pėrket mbrojtjes sė konsumatorit nė rang ndėrkombėtar, Teliti pėrmendi njė sėrė parashikimesh ligjore si dhe aspekte institucionale qė e shoqėrojnė. Ndėr to, Organizata e Kombeve tė Bashkuara – Udhėzimet pėr Mbrojtjen e Konsumatorit, sjell njė sėrė parimesh qė garantojnė mbrojtjen e konsumatorit. Nė rang europian, vėrehen sfida dhe konstatohen boshllėqe ligjore dhe informative, edhe pse jurisprudenca e BE nė kėtė fushė ėshtė shumė e gjerė ku pėrpjekje janė bėrė edhe pėr pėrkufizimin e koncepteve si konsumator vulnerabėl apo konsumator mesatar, si dhe mungesė bashkėpunimi dhe zbatimi tė parashikimeve ligjore. Pėr ta pėrmbyllur prezantimin Teliti prezantoi Axhendėn e Re tė BE pėr Konsumatorin pėr periudhėn 2020 – 2025 dhe fushat prioritare tė cilat mbulon ajo qė lidhen me dixhitalizimin dhe tregtinė online, mbrojtjen e mjedisit, mbrojtjen e tė dhėnave personale dhe metodat alternative pėr zgjidhjen e mosmarrėveshjeve  

Gjatė sesionit tė dytė, Teliti u ndal tek marrėdhėnia juridike konsumatore dhe sfidat e hasura nga shteti shqiptar. Duke cilėsuar bazėn ligjore si themeli i mbrojtjes sė konsumatorit Teliti vuri theksin tek qėllimi i mbrojtjes sė konsumatorit si dhe prezantoi elementet e marrėdhėnies juridike konsumatore. Mė pas, ajo solli nė vėmendje se qėllimi i LMK-sė ėshtė mbrojtja e interesave tė konsumatorėve nė treg, si dhe pėrcaktimi i rregullave dhe ngritja e institucioneve pėrkatėse pėr tė mbrojtur tė drejtat e konsumatorėve. Por pėr ta bėrė mė tė prekshme kėtė gjė Teliti nėnvizoi disa parime themelore se pse konsumatori duhet mbrojtur. Pėr ta pėmbyllur, ajo u ndal nė shpjegimin e tė drejtave tė konsumatorėve dhe detyrimet e tregtarėve duke identifikuar njė sėrė institucionesh dhe organizatash pėrgjegjėse nė vend pėr zhvillimin dhe zbatimin e politikave pėr mbrojtjen e konsumatorėve.

Dita e shtunė, 12 shkurt filloi me sesionin e tretė dhe katėrt, tė mbajtura nga Julian Llupo Drejtor i Drejtorisė sė Sigurisė sė Produkteve pranė Ministrisė sėFinancave dhe Ekonomisė. Fokusi i tij i diskutimit gjatė sesionit tė tretė ishte tek kuadri ligjor vendas dhe ai institucional pėr sigurinė dhe mbrojtjen e konsumatorit. Duke identifikuar institucionet qė operojnė sipas legjislacionit tė posaēėm, ku Komisioneri pėr Mbrojtjen e Konsumatorit si strukturė brenda MFE ėshtė institucioni kryesor. Llupo solli nė vėmendje kompetencat e strukturave tė ndryshme qė operojnė nė fushėn e mbrojtjes sė konsumatorit duke analizuar qė KMK tė jetė mė efektiv do tė ishte mė e pėrshtatshme tė ishte institucioni pavarur si dhe tė pėrfshihet nė pėrgjegjėsite e tij inspektimi, gjė qė ligji nuk e ka parashikuar. Gjithashtu, Llupo pėrmendi shkelje tė llojeve tė ndryshme qė ndodhin qė vėrehen nga kėto struktura dhe zhvilloi diskutime qė vunė nė pikėpyetje mėnyrėn dhe sesa funksionale janė kėto struktura.

Nė sesionin e katėrt, nė vazhdimėsi tė sesionit paraardhės, kryefjala ishte pėrafrimi i legjislacionit venda me Acquis e BE. Llupo nėnvizoi detyrimet qė vijnė nga procesi i integrimit pėrsa i pėrket legjislacionit qė rregullon lėvizjen e lirė tė mallrave dhe prodhimin e produkteve tė sigurta si dhe standartet e BE-sė tė cilat duhet tė arrihen nė kėtė kuadėr. Mė tėj, ai identifikoi prodhuesin si hallka mė e rėndėsishme nė zinxhirin e tregtimit tė produkteve qė garanton sigurinė e tyre. Zbatimi i hapave proceduriale pėrpara vendosjes sė produktit nė treg nga prodhuesi bėjnė qė konsumatori tė jėtė i mbrojtur nga dėmi i produkteve qė nuk i kalojnė dot tė gjitha hallkat e kėtij procesi. Mė tej, Llupo pėrmendi kontrollet e vazhdueshme qė produket nė treg duhet tė kalojnė duke filluar nga ato fizike, dokumentare dhe analiza laboratorike. Nė rast mospėrmbushjeje tė standarteve tė duhura ai theksoi njė sėrė masash qė institucionet pėrgjegjėse kanė detyrim qė tė ndėrmarrin. Ndėrkohė, kėtu u ndal tė pėmendte dhe sfidat qė hasen nga MS-tė duke qėnė qė mbrojtja e konsumatorit ėshtė njė fushė e re nė Shqipėri dhe po pėson ndryshime tė vazhdueshme. Nė pėrmbyllje tė fjalės sė tij Llupo u shpreh qė nė pėrafrimin e legjislacionit tė kapitullit 1, Shqipėria ka njė pėrafrim tė krahasueshėm me rajonin dhe shumė akte janė nė proces pėrafrimi, ndėrkohė qė pėr Kapitullin 28 duhet edhe mė shumė pėrpjekje edhe punė. Nė lidhje me Kapitullin 1 ai nėnvizoi qė janė 28 akte tė miratuara nga qeveria qė kanė transpoyuar ligjet e BE pėr produkte tė veēanta. Njė problematikė sipas Llupo pėr produktet nė Shqipėri pėr tu certifikuar sipas standarteve tė BE duhet tė kontrollohen nga njė autoritet europian (jo shqiptar), por kjo mund tė ndodh vetem pas ato janė prodhuar.  Ai shtoi qė vendi gjendet nė njė ecuri tė krahasueshme me Maqedoninė e Veriut.

Sesioni i pestė i cili u zhvillua nga z. Granit Sokolaj, Drejtor i Qendrės “Alert”, i cilu u pėrqėndua nė informimin e konsumatorit pėr krijimin e njė zinxhiri sigurie. Sokolaj, u fokusua tek parimet e pėrgjithshme, kėrkesat dhe pėrgjegjėsitė kryesore qė rregullojnė informacionin pėr ushqimin dhe, nė veēanti, etiketimin e produkteve ushqimore. Mė tej, ai nėnvizoi kėrkesat qė rregullojnė informacionin ushqimor tė detyrueshėm si dhe praktikat e informacionit tė drejtė. Sokolaj gjithashtu u ndal tek parashikimet ligjore pėrsa i pėrket produkteve joushqimore duke listuar njė sėrė produktesh tė tilla dhe informacionin qė ėshtė i detyrueshėm t’ju bashkangjitet, duke dhėnė edhe kėshilla praktike si duhet tė lexohet dhe kuptohet ky informacion nga konsumatori. Sokolaj mė pas u ndal tek shitja nė distancė dhe duke u ndalur kryesisht tek informacioni qė konsumatori duhet tė kėtė pėrpara nėnshkrimit tė njė kontrate nė largėsi ose njė kontrate jashtė qendrave tė tregtimit.

Sesioni i gjashtė, i parashikuar si sesion praktik ku pjesėmarrėsit do tė pėrfshiheshin nė diskutime mes tyre mbi teknikat dhe metodat qė pėrdoren pėr fushatat informuese dhe ndėrgjegjėsuese pėr konsumatorėt. Gjatė sesionit i zhvilluar si njė diskutim jo-formal mes pjesėmarrėsve dhe lektorit Sokolaj u trajtun ēėshtje si problematikat me blerje online, etiketat e produkteve ushqimore dhe jo-ushqimore, rastet praktike tė produkteve me rrezikshmėri tė lartė dhe dallimi mes sigurisė dhe cilėsisė. Siguria e njė produkti ėshtė kriter i padiskutueshėm pėr Bashkimin Europian, ndėrkohė qė cilėsia e tij mund tė variojė po gjithnjė pa cenuar elementet e sigurisė. Sa i pėrket tregtisė online ajo ėshtė ende e padisiplinuar dhe  konsumatori ėshtė i rrezikuar, pasi nė Shqipėri operojnė rreth 1500 faqe online (pjesa mė e madhe e tyre janė jo-legale) qė shesin e blejnė produkte, ku pjesa mė e madhe e tyre nuk kanė NIPT, faqe zyrtare apo kontakte, dhe janė mė sė shumti aktive nė rrjetet sociale.